Etiologija

Hipertenzijos klinikiniai veiksniai

Arterinė hipertenzija AH — tai liga, kuriai būdingas ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, ilgainiui pažeidžiantis organus taikinius: kraujagysles, širdį, smegenis, inkstus, akis. Pirminės AH rizikos veiksniai: genetinis polinkis, amžius, antsvoris, nutukimas, sūrus, riebus maistas, alkoholis, rūkymas, nervinė įtampa, nejudra.

Klinika Kai kurie pacientai padidėjusio kraujospūdžio gali nejusti keletą metų. Kiti skundžiasi galvos skausmais, ypač pakaušyje, svaigimu, mirgėjimu akyse, kartais pykinimu, širdies plakimu.

Vaistų vartojimo nuo arterinės hipertenzijos ypatumai Vaistų vartojimo nepertraukiamumas ypač svarbus gydant arterinę hipertenziją Pacientai privalo laikytis arterinės hipertenzijos gydymo rekomendacijų: vartoti visus paskirtus vaistus, neskubėti savavališkai pakeisti vaistų ir jokiu būdu nenutraukti jų vartojimo, net ir tuo atveju, jei kraujospūdis sumažėjo. Tačiau sumažinti geriamų vaistų dozes arba jų skaičių galima.

Vėlesnėse stadijose išryškėja organų taikinių pažeidimo simptomai koronarinė širdies liga, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, inkstų pažeidimas, kt. Išskirta izoliuota sistolinė hipertenzija.

Pabrėžiama didelio pulsinio spaudimo svarba. Kiekvieno arterine hipertenzija sergančio paciento prognozei įvertinti būtina nustatyti bendrąją kardiovaskulinę riziką. Tam, be kraujospūdžio dydžio, išsiaiškinami visi rizikos veiksniai ir organų taikinių pažeidimai. Pagrindiniai diagnostiniai kriterijai klasifikuojant pacientus į didelės ir labai didelės rizikos grupes apibendrinti 4 lentelėje.

Pirminė arterinė hipertenzija

Svarbu atkreipti dėmesį, kad pacientai, turintys daugybinius rizikos faktorius, CD ir organų pažeidimą, atsiduria didelės rizikos grupėje net esant aukštam—normaliam AKS. AH diagnozavimas 1. Nustatyti AKS padidėjimo laipsnį.

Titulinis Hipertenzijos ir rizikos veiksnių klinikinis vertinimas Dažniausia jaunų žmonių hipertenzijos priežastis yra padidėjęs diastolinis kraujo spaudimas, tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonėms yra pastebimas izoliuotas sistolinio krau jo spaudimo padidėjimas, jis aptinkamas iki 60 proc. Diskusija, kuris kraujo spaudimo komponen tas — sistolinis ar diastolinis — yra svarbesnis prognozuojant galimas vėlesnes širdies ir kraujagyslių komplikacijas, pastaruo ju metu lyg ir nurimo. Jeigu sugrįžtume keletu metų atgal, tai diastoliniam kraujospūdžiui, kaip širdies ir kraujagyslių ligų bei mirtinų įvykių pranašui, buvo teikiama kur kas didesnė reikšmė nei sistoliniam.

Nustatyti antrines hipertenzijos priežastis. Nustatyti bendrą kardiovaskulinę riziką, įvertinant kitus rizikos veiksnius, organų taikinių pažeidimą ir gretutines ligas ar klinikines būkles.

  • Kaip hipertenziją išgydyti vaistais
  • Hipertenzijos aritmija sukelia
  • Nemokamas širdies sveikatos žurnalas

Kraujospūdžio matavimas AKS pasižymi plačiomis dienos bei atskirų dienų, mėnesių ir sezonų variacijomis. Jei AKS tik nedaug padidėjęs, matavimai turi būti atliekami keletą mėnesių siekiant nustatyti paciento įprastą AKS kuo įmanoma tiksliau. Tačiau jei pacientui būdingas didelis AKS padidėjimas, organų taikinių pažeidimo požymiai arba didelė ir labai didelė kardiovaskulinė rizika, pakartotiniai matavimai turi būti atlikti per trumpesnį laikotarpį savaitės arba dienos.

  • Hipertenzija esant aukštam atmosferos slėgiui
  • Hipertenzijos sinonimas
  • Leistinos hipertenzijos apkrovos

AH diagnozė turi būti nustatoma atlikus bent 2 AKS matavimus per vizitą esant 2—3 vizitams. Tačiau sunkesniais atvejais diagnozė gali būti nustatoma per vieną vizitą. AKS gali matuoti gydytojas arba slaugytojas gydytojo kabinete arba klinikoje kabineto arba klinikos AKSnamie — pacientas arba giminaitis.

hipertenzijos klinikiniai veiksniai naktinis hipertenzijos miegas

AKS taip pat gali būti hipertenzijos klinikiniai veiksniai matuojamas 24 val. Skiriamos kelios kraujospūdžio padidėjimo rūšys, kurios gali labai skirtis: 1. Kabineto hipertenzijos klinikiniai veiksniai klinikos AKS.

Ambulatorinis 24 valandų kraujospūdis. Namų kraujospūdis.

hipertenzijos klinikiniai veiksniai hipertenzija ir išemija

Pagal tai, kokiomis sąlygomis matuojant randamas padidėjęs AKS, skiriamos kelios hipertenzijos rūšys. Ši būklė žinoma kaip balto chalato hipertenzija, tačiau geresnis apibrėžimas būtų izoliuota įstaigos hipertenzija.

Arterinė hipertenzija

Izoliuota įstaigos hipertenzija gali būti ne vien tik kliniškai nekaltas fenomenas. Keli tyrimai rodo, kad hipertenzijos klinikiniai veiksniai būklė susijusi su didesniu organų taikinių pažeidimų ir metabolinių sutrikimų paplitimu, palyginti su normotenziniais pacientais.

Nustačius šią būklę, reikėtų ištirti pacientą hipertenzijos klinikiniai veiksniai metabolinių rizikos veiksnių ir organų taikinių pažeidimo.

hipertenzijos klinikiniai veiksniai dietos hipertenzijai ir nutukimui meniu

Gydymas turi būti skirtas esant organų taikinių pažeidimo požymių arba didelei kardiovaskulinei rizikai. Tačiau net ir neskiriant antihipertenzinio gydymo gyvenimo būdo korekcija ir paciento stebėjimas turi būti taikomas kiekvienam asmeniui, kuriam pasireiškė izoliuota įstaigos hipertenzija.

Ši būklė vadinama izoliuota ambulatorine hipertenzija arba slaptąja hipertenzija.

Šiuolaikinis arterinės hipertenzijos gydymas

Šios būklės paplitimas panašus kaip ir izoliuotos įstaigos hipertenzijos. Manoma, kad 1 iš 7 ar 8 asmenų, kurių įstaigos kraujospūdis normalus, gali patekti į šią kategoriją. Tarp tokių pacientų didesnis organų taikinių pažeidimo ir metabolinių rizikos veiksnių paplitimas, palyginti su pacientais, kurių AKS yra normalus. Užmaskuota hipertenzija didina kardiovaskulinę riziką.

Hipertenzija

Be kraujospūdžio matavimo, būtina atidžiai išmatuoti ŠSD pulsas skaičiuojamas bent 30 s arba daugiau, esant aritmijoms. Pakartotinai nustatomos padidėjusios reikšmės rodo padidėjusią riziką, padidėjusį simpatinį arba sumažėjusį parasimpatinį aktyvumą ar ŠN. Fizinio ištyrimo metu ieškoma papildomų rizikos veiksnių, antrinės hipertenzijos arba organų taikinių pažeidimo požymių.

Turi būti pamatuoti ūgis, svoris, siekiant įvertinti KMI pagal standartines formules.

Astma ir LOPL – klinikiniai konsultavimo aspektai vaistinėje

Taip pat pacientui stovint būtina pamatuoti liemens apimtį.