Arterinė hipertenzija ir širdis

Dusulio su hipertenzija tipas. Rizikos veiksniai ir priežastys

Bendri negalavimai Dusulys Dusulys apibrėžiamas kaip kvėpavimo diskomforto jutimas, nemalonus pasun kėjusio kvėpavimo jutimas ar oro trūkumo jausmas. Dusulį gali sukelti padidėjęs plaučių audinio rigidiškumas, padidėjęs kvėpavimo takų pasipriešinimas, susti prėjusi ventiliacija fizinio krūvio metu ar bet kokia šių veiksnių kombinacija.

Kai kurie tyrėjai mano, kad dusulio priežasties nustatymas palengvėja, pra džioje suklasifikavus dusulį į skirtingus tipus, kaip švokščiantis dusulys, dusulys fizinio krūvio metu, paroksizminis naktinis dusulys, hiperventiliacija ir cerebri nės kilmės dusulys.

Turbūt paprastesnė klasifikacija yra: ūminis, lėtinis ir pasi kartojantis. Dažnos dusulio priežastys — tai lėtinė obstrukcinė plaučių liga LOPLastma, kongestinis širdies nepakankamumas ŠNnerimas, nutukimas ir bloga fizinė būklė.

ar yra hipertenzija

Pacientai Ūmų dusulį vaikams dažniausiai sukelia astma, bronchiolitas, obstrukcinis larin- gitas ir epiglotitas. Retai jis gali atsirasti dėl svetimkūnio aspiracijos. Nėščios ar vartojančios geriamus kontraceptikus moters ūminis dusulys rodo galimą plaučių dusulio su hipertenzija tipas. Plaučių emboliją taip pat reikėtų įtarti, jei dusulys atsiranda pacientams, kurie po operacijos ilgai gulėjo ir pacientams su flebitu ar širdies aritmijomis.

Dusulys: ką daryti kvėpavimo nepakankamumo atveju?

Dažniausia vaikų lėtinio ir pasikartojančio dusulio priežastis — astma. Vyresnio amžiaus pacientams lėtinį dusulį dažnai sukelia LOPL ir širdies nepakankamumas, retos ligos jaunesniems nei 30 metų amžiaus. Kai vyresnio amžiaus asmenims atsiranda dusulys, jie tampa fiziškai neaktyvūs, o blogėjanti fizinė būklė dar labiau komplikuoja klinikinį vaizdą. Vyresnio amžiaus asmenims dažniausios dusulio priežastys yra širdies nepa kankamumas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir astma.

Kitos dažnos priežas tys — tai pneumonija ir parenchiminė plaučių liga. Ūminį vyresnio amžiaus asmenų dusulį gali sukelti širdies nepakankamumas, astma, LOPL, plaučių embolija, pneumonija ir penumotoraksas. Lėtinis dusulys dažniau pasitaiko daug rūkantiems, nes rūkymas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių plaučių emfizemos, lėtinio bronchito ir LOPL vystymąsi.

Nutukę ir fiziškai neaktyvūs asmenys dažnai skundžiasi pasikartojan čiu dusuliu, paveikus minimaliam fiziniam krūviui, kadangi šių asmenų širdies ir plaučių rezervai yra maži.

Dusulio su hipertenzija tipas pobūdis Dusulio trukmė, sukeliantys veiksniai, tokie kaip dusulio su hipertenzija tipas krūvis ar kontaktas su alergenais, naktinis ar dieninis; pagalvių skaičius, naudojamas miegant, kartu atsirandantis kosulys; krūtinės skausmas ir širdies permušimai — tai veiksniai, kurie padeda gydytojui nustatyti tikslią diagnozę. Ūminis dusulys Pacientui, kuris skundžiasi ūminiu dusuliu, gydytojas turėtų nustatyti ar pagal voti apie galimą plaučių emboliją, astmą, viršutinių kvėpavimo takų obstrukciją, svetimkūnio aspiraciją, panikos ataką, hiperventiliaciją, pneumoniją, pneumoto- raksą, plaučių edemą ir kartais kvėpavimo nepakankamumą.

Astma paprastai yra epizodinė, ją sukelia alergenai, fizinis krūvis, šaltis ar infekcijos.

hipertenzija kas naujo

Jai būdingi abipusiai sausi karkalai ir sulėtėjęs kvėpavimas. Viršutinių kvėpavimo takų obstrukciją gali sukelti aspiracija, balso klosčių paralyžius, navikai ir antgerklio bei gerklų edema. Esant svetimkūnio aspiracijai dažniau pasitaiko vaikamskvėpavimo nepakankamumas atsiranda staiga. Jei ūmus kvėpavimo nepakankamumas atsiranda valgant, ypač jei pacientas intok sikuotas ar pritemusios sąmonės, galima priežastis — svetimkūnio aspiracija.

Jeigu įvyksta pilna kvėpavimo takų obstrukcija, sunkus kvėpavimo nepakanka mumas, cianozė, dusimas ir sąmonės netekimas vystosi greitai. Nepilna kvėpa vimo takų obstrukcija sukelia tachipnėją, inspiracinį stridorą ir lokalizuotus sausus karkalus. Pacientai su ūminiu dusuliu dėl hiperventiliacijos dažniausiai yra neramūs.

Gydymas metabolinio sindromo, diabeto, podagra, hipertenzija, atsižvelgiant į dr Skachko metodu.

Jie dažnai skundžiasi srities aplink burną ir galūnių apmirimu bei dilgčiojimu. Palaipsniui dusulys vystosi pacientams su ŠN, anemija, plaučių navikais ir parenchiminėmis plaučių ligomis. Jis taip pat stebimas, esant sunkiai anemijai dusulio su hipertenzija tipas infiltracinei plaučių karcinomatozei.

Simptomų pobūdis

Jei dusulys atsiranda atsigulus ant vieno šono, bet neatsiranda gulint ant kito trepopnėjareikėtų įtarti vienpusę plaučių ligą, pleuritą ar proksimalinės bron chinio medžio dalies obstrukciją. Dusulys stovint, kuris sumažėja gulint plati pnėjagali būti stebimas pacientams su širdies fistulėmis, plaučių kraujagyslių fistulėmis ir parenchiminėmis plaučių fistulėmis. Susiję simptomai Jei dusulys atsiranda mažiems vaikams, ypač jei jis susijęs su produktyviu kosuliu, reikėtų pagalvoti apie cistinę fibrozę ir bronchektazijas.

Ūminis dusulys Jeigu ūminis dusulys yra lydimas krūtinės skausmo, reikėtų įtarti spontaninį pneumotoraksą, plaučių emboliją, krūtinės traumą ir miokardo infarktą.

Įkvėpimo ir iškvėpimo dusulio skirtumai

Plaučių embolija — dažna ūminio dusulio priežastis suaugusiems. Bendra pacientų būklė paprastai būna sunki ir jie gali skųstis krūtinės skausmu, alpimu ir sąmonės praradimu. Gali būti stebima cianozė, žemas kraujospūdis ir drėgni karkalai. Jei su dusuliu susijęs karščiavimas, šaltkrėtis ir kosulys, labiausiai tikėtina — pneumonija.

Dusulys ir dusulys: priežastys, simptomai ir gydymas

Jei lėtinis ar ūminis dusulys susijęs su fiziniu krūviu, yra paroksiz minis naktinis dusulys ir periferinės edemos, labiausiai tikėtinas širdies nepakankamumas. Plaučių embolija dažniausiai susijusi su pleuritiniu skausmu, kosuliu, kojų tinimu ar skausmu, o kartais — sausais karkalais bei kraujo atsikosėjimu.

Jeigu ūminis dusulys susijęs su sunkia ūmios pradžios anemija, susiję simp tomai yra galvos svaigimas, silpnumas ir prakaitavimas, galimi ir kraujavimo simptomai pvz. Jeigu ūminiu dusuliu pasireiškia panikos ataka ar nerimo neurozė, pacien tas taip pat gali skųstis galvos svaigimu, širdies ritmo sutrikimu ir parestezijomis. Jei pacientas skundžiasi dusuliu ramybėje, jis arba serga sunkia liga, arba nerimo sukelta hiperventiliacija. Dažniausios lėtinio, su fiziniu krūviu susijusio, dusulio priežastys yra širdinės ir plautinės.

Nors paroksizminis naktinis dusulys dažniausiai susijęs su širdies patologija, kai kuriems sergantiems astma simptomai dažniausia atsiranda gulint, paprastai naktį.

Dusulys - tipai, priežastys ir gydymas

Susiję klinikiniai radiniai dažnai padeda atskirti širdi nes ir plautines priežastis. Jeigu dusulį sukėlė plaučių liga — dusulį sustiprina fizinis krūvis, yra kasdieninis produktyvus kosulys, kvėpavimas yra paviršuti niškas ir dažnas, o kūno pozicijos pakeitimai turi nedaug ar visai neturi povei kio.

Kai dusulys yra širdinės kilmės — jis sustiprėja gulint, kvėpavimas yra paviršutiniškas, bet nebūtinai greitas. Kiti skiriamieji bruožai taip pat padeda atskirti fizinio krūvio sukelto dusulio plautines ir dusulio su hipertenzija tipas priežastis.

Jeigu priežastis plautinė, normalaus kvėpavimo atsistatymas yra greitas, dusulys praeina po kelių minučių, nutraukus fizinį krūvį. Pacientai su širdinės kilmės dusuliu daug ilgiau po fizinio krūvio nutrau kimo jaučia dusulį.

Širdies susitraukimų dažnio sugrįžimas į normalų ritmą šiems pacientams taip pat užtrunka žymiai ilgiau.

Pacientai su plautiniu dusuliu paprastai nejaučia dusulio ramybėje. Pacientų su širdiniu dusuliu kvėpavimo tūriai yra didesni už normalius, veikiant bet kokiam fiziniam krūviui; jie taip pat greičiau pradeda jausti dusulį, veikiant fiziniam krūviui. Jeigu fizinis krūvis sukelia švokštimą ir dusulį, to priežastis gali būti bronchų astma ar ŠN.

Šalčio poveikis dažnai sukelia švokštimą ir dusulį pacientams, ser gantiems astma. Bronchų astma taip pat galima, jei dusulį, kosulį 2 laipsnio hipertenzija, kai ji yra švokštimą sukelia oro alergenai, dujos ar kvėpavimo takų infekcijos.

Vaistai pvz. Betablokatoriai ir kalcio kanalų blokatoriai gali sustiprinti dusulį ser gantiems širdies ligomis. Retesni simptomus sukeliantys ir sustiprinantys veiks niai — trauma, šokas, kraujavimas ir dujinė anestezija.

Veiksniai, lengvinantys dusulio su hipertenzija tipas Kai kurie sergantieji LOPL pajunta palengvėjimą, kai sėdėdami pasilenkia į priekį arba atsigula ant nugaros taip, kad galva būtų žemiau.

Šios pozos padidina diafragmos judesių efektyvumą ir palengvina papildomų kvėpavimo raumenų naudojimą. Heimlicho manevro atlikimas staigus pilvo viršutinės dalies spus telėjimas gali pašalinti svetimkūnį iš kvėpavimo takų. Trepopnėja dusulys, palengvėjantis gulint ant vieno šono su nesveikąja krūtinės ląstos puse viršuje, rodo vienpusę plaučių ligą arba pleuritą.

Klinikinio ištyrimo radiniai Pacientams su obstrukcine kvėpavimo takų liga girdimi šiurkštūs, skambūs kar kalai ir sutrikęs įkvėpimas.

Įkvepiant gali būti stebimas stridoras ir viršraktikau linių sričių įsitraukimas. Šnypščiantys, švilpiantys iškvėpimo garsai paprastai girdimi sergantiems astma. Jų iškvėpimas yra prailgėjęs, tuo tarpu įkvėpimas pailgėja tų pacientų, kuriems yra viršutinių kvėpavimo takų obstrukcija.

Paci entams su pneumotoraksu arba didele skysčio sankaupa pleuros ertmėje, trachėja gali būti pastumta į priešingą pažeidimui pusę. Esant širdies nepakankamumui, dažnas klinikinis radinys bus baziniai drėgni karkalai, jungo venų išsiplėtimas, tachikardija, galopo ritmas, periferinės edemos ir ūžesiai.

Sergant pneumonija, įprastiniai klinikiniai radiniai — tai karščiavimas, tachikardija, drėgni karkalai ir susilpnėję kvėpavimo garsai. Esant plaučių embo lijai, dažnai randama tachikardija, tachipnėja, židininiai karkalai ir sustiprėjęs antrasis plautinis širdies tonas. Švokštimas ramybėje, susijęs su drėgnais karkalais ir produktyviu kosuliu, rodo astminį bronchitą.

Tuo tarpu pacientai, su progresuojančiu dusuliu ir vėliau atsirandančiu kosuliu bei skrepliavimu, dažnai serga plaučių emfizema.

Problemos esmė ir skirtumai

Kliniki niai radiniai, pastaruoju atveju, bus persipildę oru plaučiai, susilpnėję kvėpa vimo garsai, sumažėję diafragmos judesiai, padidėjęs priekinis — nugarinis krūtinės ląstos skersmuo ir sustiprėjęs rezonansas, perkutuojant krūtinės ląstą. Abipusius sausus karkalus paprastai sukelia astma. Abipusiai sausi karkalai taip pat gali būti girdimi plaučių edemos atveju.

Pacientams su širdies nepakan kamumu sausi karkalai dažnai randami anksčiau, nei drėgni karkalai bazinėse skiltyse ir kiti klasikiniai ŠN požymiai.

Arterinė hipertenzija ir širdis

Abipusiai sausi karkalai gali būti ir hipertenzijai būdinga entams su plaučių embolija, nors dažniau jiems randami karkalai tik toje pusėje, kur yra embolas. Vienpusiai sausi karkalai taip pat gali rodyti bronchų obstruk- ciją svetimkūniu, polipu ar gleivių kamščiu. Kitos dusulio su sausais karkalais priežastys — tai viršutinių kvėpavimo takų obstrukcija, lokalizuota bronchų obs- trukcija ir intersticinis pneumonitas. Diagnostiniai tyrimai Kai dusulio priežastis nėra aiški, pradiniai tyrimai turėtų būti elektrokardio grama, krūtinės rentgenograma, hemoglobinas, skydliaukės funkcijos testai, kreatininas ir spirometrija su bronchus plečiančių vaistų panaudojimu.

Plaučių funkcijos testai PFT yra naudingiausi ir juos galima atlikti ambulatoriškai. PFT turėtų įeiti į visų pacientų, su dusuliu, ištyrimo planą.

Everyday life Kai pacientui diagnozuojama plaučių arterinė hipertenzija, jis turi išmokti prisitaikyti prie naujos būklės. Reikėtų vengti intensyvaus fizinio aktyvumo, nes plaučiai nebegali organizmo aprūpinti reikiamu deguonies kiekiu. Pasunkėjęs kvėpavimas yra akivaizdus požymis, kad intensyvią veiklą reikia nutraukti. Vis dėlto labai svarbu, kad pacientas lengvai mankštintųsi ir reguliariai vaikščiotų, kad išlaikytų raumenų jėgą bei paskatintų kraujotaką. Paciento mityboje turi būti daug mikroelementų, skaidulų ir vitaminų.

Pacientams, su ūminiu paprastu bronchitu, gali būti pastovus produktyvus kosulys, tačiau jokių kvėpavimo takų susiaurėjimo požymių spirometrijoje. Pacientams, su lėtiniu bronchitu ar nuolatiniu kosuliu, spirometrija gali rodyti išplitusį kvėpavimo takų susiaurėjimą, nors dusulio ir nebus. LOPL galima diagnozuoti atlikus paprastą spirometriją. Kartais LOPL sergantiesiems, spirometrijos metu, ran damas kvėpavimo takų susiaurėjimas, nors nėra jokių simptomų, išskyrus kosulį.

PFT reikšmė neparodo specifinės diagnozės; greičiau rodo dusulio su hipertenzija tipas funk cijų sutrikimo pobūdį. Įprastinis fiziologinių sutrikimų pobūdis stebimas dau gumai pacientų, sergančių lėtinėmis plaučių ligomis, plaučių kraujotakos ligomis ir nesunkiomis širdies bei širdies vožtuvų ligomis. PFT gali padėti gydytojui diferencijuoti dusulį dėl hiperventiliacijos ar psichologinių priežasčių nuo žemės riešutų sviestas ir širdies sveikata funkcijų sutrikimo.

Dusulio su hipertenzija tipas metu stebima padidėjusi įkvėpimo obstrukcija, esant pažeidimui ne krūtinės ląstoje viršutinių kvėpavimo takųir padidėjusi iškvėpimo obstruk cija, kai pažeidimas yra krūtinės ląstos viduje. Iškvėpimo tipo obstrukciją rodo sumažėjęs oro tėkmės greitis, sumažėjęs maksimalus iškvėpimo tūris per 1 sekundę FEV1 ir sumažėjęs maksimalus oro tėkmės greitis PFRsumažėjęs maksimalus vidurinis iškvėpimo tėkmės greitis FEF25—75sumažėjusi maksimali valinga ventiliacija MVVpadidėjęs plaučių tūris ir sumažėjęs liekamasis plaučių tūris.

Šie simptomai dažnai stebimi pacientams, sergantiems astma, bronchitu, emfizema ir bronchų adenoma.

sukietėja hipertenzija

Nenormalų bronchų spazmą paprastai galima laikinai sumažinti, atliekant bronchų inhaliacijas su plečiančiais vaistais. Plaučių tūrio ribotumą rodo suma žėjusi bendra kvėpuojamoji talpa, padidėjęs kvėpuojamasis minutinis tūris ir sumažėjęs kvėpavimo takų pasipriešinimas. Tai gali būti diagnozuota pacien tams, sergantiems plaučių fibroze, sarkoidoze, pneumokonioze, plaučių edema, pneumonija, pleuritu, kifoskolioze, nutukimu ir ascitu.

Dusulio su hipertenzija tipas kraujotakos ligas rodo sustiprėjusi ventiliacija ir padidėjęs žalingas plaučių tūris. Ventiliacijos dusulio su hipertenzija tipas perfuzijos skenavimas ir skaitmeninės angiografija — naudingi tyrimai, diagno zuojant plaučių embolijas. Elektrokardiogramoje galima stebėti P pulmonale ir dešiniosios širdies apkrovimo požymius.

Krūtinės rentgenogramose gali matytis parenchiminės plaučių ligos, pleuri tas, navikai ir ŠN požymiai. Kompiuterinė tomograma labai naudinga, diagnozuojant plaučių embolijas. Širdies nepakankamumo ir skilvelių disfunkcijos atvejais padidėjusi dusulio su hipertenzija tipas tinio peptido koncentracija. Retesnės diagnozės Dusuliu kartais gali pasireikšti hipertireozė. Nėščios moterys taip pat gali skųstis dusuliu.

Pacientai, sergantys idiopatine dusulio su hipertenzija tipas hemosideroze, gali skųstis dusuliu, veikiant fiziniam krūviui, taip pat gali pasireikšti lėtinis kosulys, kraujo atkosė jimas ir kraujavimas iš nosies. Grūdų saugyklose ar su šienu dirbantys asmenys gali skųstis sunkiu švokštimu ir dusuliu.

Dusulys ir dusulys: priežastys, simptomai ir gydymas Hipertenzija Daugeliu atvejų deguonies, dispnėjos ar dusulio trūkumas yra simptomas, rodantis rimtus kvėpavimo takų ar širdies ir kraujagyslių sistemos veikimo sutrikimus. Privalomas dusulys lydi žmones su antsvoriu, anemija ar blogais įpročiais. Gydymas dusuliu yra nustatytas priklausomai nuo ligos sunkumo: ūminis, subakusis, lėtinis. Pagrindinė dusulio sudėtingumo nustatymo ypatybė yra kvėpavimo intensyvumas: įkvėpimo gylis ir kvėpavimo judesių dažnis daugiau kaip 9 kartus per 30 sekundžių. Reikėtų nepamiršti, kad deguonies trūkumas fizinio krūvio metu yra normalus, tačiau dusulys poilsio metu yra patologija.

Progresuojančiu dusuliu ir reproduk tyviu kosuliu gali pasireikšti intersticinė plaučių fibrozė, to priežastis — vaistai pvz. Pacientai su pasikartojančia plaučių embolija gali skųstis pasikartojančiu dusuliu. Intersticinėmis plaučių ligomis pvz. Naujienos apie sveikatą.